Kenijos rastafarai ir kanapės: kodėl teismas tarė „ne“?

Kenijos rastafarai kovoja už teisę auginti, laikyti ir vartoti kanapes, nes jų tikėjime šis augalas yra sakramentas. Sakramentas čia reiškia šventą ritualinę priemonę, jungiančią žmogų su dievybe. Liepos 15 d. Kenijos teismas atmetė jų peticiją dekriminalizuoti religinį kanapių vartojimą: pasak teismo, nebuvo įrodyta, kad galiojantis įstatymas antikonstituciškai pažeidžia tikinčiųjų teises. Bendruomenė jau skelbia skųsianti sprendimą aukštesnės instancijos teismui.

Kodėl tai svarbu? Ši byla nėra vien apie „žolę“. Ji apie tai, kur baigiasi valstybės narkotikų politika ir prasideda religijos laisvė. Ji taip pat apie tai, kaip visame pasaulyje keičiasi požiūris į augalą, kurį mes, augintojai, pažįstame iš arti.

Kas yra rastafarizmas ir iš kur jis kilo

Rastafarizmas yra afrocentrinė religija ir socialinis judėjimas. Jo pagrindas – tikėjimas, kad buvęs Etiopijos imperatorius Haile Selassie I yra mesijas ir įsikūnijęs Dievas, kurį rastafarai vadina Jah. Antrasis ramstis yra Babilonas. Šia metafora rastafarai vadina Vakarų kapitalizmą ir imperializmą, šimtmečius engusius juodaodžius.

Judėjimas gimė XX a. ketvirtajame dešimtmetyje marginalizuotose Jamaikos afrikiečių kilmės bendruomenėse. Jo pradžia siejama su protestantų lyderiais, kurie paskelbė, kad Haile Selassie I karūnavimas išpildė biblinę pranašystę. Pavadinimas kilo iš imperatoriaus vardo iki karūnavimo – Ras Tafari Makonnen. Amharų kalba, labiausiai paplitusia Etiopijoje, žodis „Ras“ reiškia „galvą“ arba „vadą“. Šį titulą šiandien prisiima daugelis tikinčiųjų.

Į pasaulį rastafarizmas išplito ne per misionierius, o per muziką. Bob Marley and the Wailers, Burning Spear, Culture ir kiti regio atlikėjai į milijonų klausytojų ausis nešė Ziono, Etiopijos ir išsivadavimo iš Babilono temas. Zionu rastafarai vadina pažadėtąją žemę, dažniausiai tapatinamą su Afrika ir ypač Etiopija.

Paradoksas gražus: tikėjimas, gimęs Karibuose iš ilgesio Afrikai, per regį sugrįžo į Afriką ir įleido šaknis Kenijoje. Tikslus rastafarų skaičius šioje šalyje nežinomas. Vis dėlto bendruomenės gyvuoja, veikia ir buriasi tiek Nairobio kvartaluose, tiek už jų ribų.

Groundation Kiberoje: kaip atrodo Nyabinghi pamaldos

Kibera yra vienas didžiausių neformalių Nairobio kvartalų. Ten, prieblandoje skendinčiame kambaryje, apie tuzinas žmonių daugiau nei valandą dainuoja pagal būgnų ir tamburino ritmą. Tai Nyabinghi namai, vienas pagrindinių rastafarizmo „dvarų“. Dvaru (angl. mansion) vadinama atskira tikėjimo kryptis, panaši į konfesiją. Pavadinimas kilo iš legendinės Rytų Afrikos moters vardo, reiškiančio „gausos motiną“ arba „tą, kuri turi daug“.

Tokie savaitiniai bendruomenės susibūrimai vadinami groundation. Tai kolektyvinė maldos, giesmės ir apmąstymų ceremonija. Susirinkimas įvyko praėjus vos trims dienoms po teismo sprendimo, o dainų žodžiai buvo persmelkti Etiopijos, Jah, Ziono ir Haile Selassie I motyvų:

„Ziono nėra nakties, ten nėra nakties / Aleliuja, ten nėra nakties / Rastafari – mūsų šviesa, ir mums nereikia kitos šviesos / Aleliuja, ten nėra nakties.“

Sienas puošė raudonai, geltonai ir žaliai dryžuota vėliava bei rastafarizmą įkvėpusių asmenybių atvaizdai. Tarp jų buvo Haile Selassie I, Bob Marley ir jamaikietis politinis aktyvistas Marcus Garvey. Retkarčiais pasigirsdavo traškesys: kai kurie susirinkusieji užsidegdavo kanapių, ir jų aromatas pripildydavo kambarį.

Svarbi detalė: tai ne vakarėlis. Kanapė čia turi aiškią ritualinę paskirtį, o ceremonija turi struktūrą, lyderius ir tradiciją. Būtent šio skirtumo Kenijos rastafarai ir siekia, kad įstatymas pagaliau jį pamatytų.

Kodėl kanapė rastafarams yra sakramentas

Marihuana gaunama iš Cannabis sativa augalo, o rastafarizme ji yra sakramentas, šventa priemonė, naudojama dvasiniam ryšiui palaikyti. Tikintieji teigia, kad kanapių vartojimas sukelia meditacinę būseną, padedančią giliau susisiekti su dieviškuoju pradu. Tai ne atsitiktinis malonumas, o sąmoninga dvasinė praktika, dažniausiai atliekama bendruomenėje, maldos metu.

Kanapė yra platesnės gyvensenos dalis. Rastafarai ją vadina livity: tai dvasinė teisingo ir natūralaus gyvenimo praktika. Jos ašis yra ital mityba, t. y. augalinė, kuo natūralesnė ir neperdirbta mityba, atspindinti pagarbą gamtai ir kūnui. Livity taip pat apima dredų auginimą. Plaukų nekirpimas simbolizuoja ištikimybę tikėjimui ir atsisakymą paklusti Babilono normoms.

Todėl rastafarams draudimas vartoti kanapes nėra vien techninė teisės norma. Jų akimis, tai kišimasis į religinį ritualą, lygiai toks pat, kokiu kitai tikinčiųjų grupei būtų uždraustas jų pagrindinis sakramentas.

Kenijos Nyabinghi bendruomenės žolininkas Ras Orudi pabrėžia, kad šis reikalavimas nėra maištas prieš visuomenę: „Rastafarai neatmeta sistemos. Jie bando į ją integruotis, kartu gindami savo teises.“ Mums ši mintis labai artima. Sąžiningas augintojas taip pat nenori gyventi šešėlyje. Jis nori aiškių, skaidrių ir teisingų taisyklių.

Keturi keliai į tikėjimą: Kiberos rastafarų istorijos

Dauguma Kenijos rastafarų gimė ne rastafarais. Kaip ir daugelis kitų tikinčiųjų šioje šalyje, Kiberos bendruomenės nariai užaugo krikščionių šeimose ir tikėjimą atrado patys: per muziką, knygas ar atsitiktinius susitikimus.

Šias istorijas jungia bendra gija: savo tapatybės paieška. Ras Dimo tai sako tiesiai: „Mane įkvėpė sužinojimas, kad juodaodžiai nėra prakeikti, kaip imperialistai bandė mus įtikinti.“ Ras Masinde priduria, kad rastafarai ragina juodaodžius grįžti prie savo šaknų ir kultūros. Jie fyah bun kolonializmą ir imperializmą, t. y. jį griežtai pasmerkia, o kiekvieną vyrą, moterį ir vaiką laiko lygiais prieš Kūrėją.

Kitaip tariant, tai ne subkultūra, pasirinkta dėl stiliaus. Tai sąmoningas tikėjimo pasirinkimas, dažnai padarytas prieš šeimos tradiciją.

Teisinė kova Kenijoje: nuo pripažinimo iki atmestos peticijos

Kenijos rastafarų teisinis kelias turi ir pergalių, ir pralaimėjimų. 2019 m. teismas priėmė istorinį sprendimą ir pripažino rastafarizmą teisiškai saugoma religija. Bylą iškėlė moksleivė, kurią mokykla pašalino dėl dredų. Teismas konstatavo, kad tai diskriminacija dėl religijos.

Įkvėpta šios pergalės, Kenijos rastafarų draugija 2021 m. pateikė teismui peticiją. Joje buvo prašoma vieno iš dviejų dalykų:

• atleisti rastafarus nuo sulaikymo ir baudžiamojo persekiojimo už kanapių auginimą, laikymą ir vartojimą kaip sakramento;
• arba įpareigoti vyriausybę sukurti teisinę sistemą, reguliuojančią šią religinę praktiką.

Draugija teigė, kad galiojantis įstatymas pažeidžia konstitucines teises, tarp jų religijos laisvę ir lygybę. Liepos 15 d. teismas peticiją atmetė. Pagrindinis motyvas buvo tas, kad draugija neįrodė, jog įstatymas antikonstituciškai varžo rastafarų teises. Teismas nurodė ir kitų priežasčių.

Bendruomenės reakcija buvo skaudi. „Mes vis dar jaučiamės mažuma šioje šalyje, nes net mūsų kultūra vis dar niekinama“, – sako Ras Ndeto. Jo žodžiai skamba dar griežčiau: „Gyvename kaip teroristai savo pačių šalyje.“ Draugija ketina kreiptis į aukštesnės instancijos teismą, tad kova dar nebaigta.

Kaip kitos šalys sprendžia religinio kanapių vartojimo klausimą

Kenija nėra vienintelė šalis, kurioje rastafarai reikalauja teisės į savo sakramentą. Tikintieji įvairiose pasaulio vietose siekia dekriminalizavimo, t. y. baudžiamosios atsakomybės panaikinimo. Svarbu suprasti, kad dekriminalizavimas nebūtinai reiškia visišką legalizavimą ar laisvą prekybą. Kai kurios valstybės šį žingsnį jau žengė.

Palyginimas rodo aiškią tendenciją: ten, kur rastafarizmo kultūrinės šaknys giliausios, įstatymų leidėjai pirmieji rado kompromisą tarp narkotikų kontrolės ir religijos laisvės. Pietų Afrikos pavyzdys ypač svarbus Kenijai, nes rodo, kad Afrikos teismai gali tokias bylas vertinti per konstitucinių teisių prizmę. Kenijoje teisinis kelias kol kas lieka neišspręstas.

Ką Kenijos byla reiškia kanapių bendruomenei

Ras Masinde susirinkimą užbaigė raginimu, kurį supras kiekvienas augintojas: „Išlaisvinkite žolę. Išlaisvinkite ganjos sėklą.“ Ganja – rastafarų ir regio kultūroje paplitęs kanapių pavadinimas, kilęs iš sanskrito.

Mums, sukūrusiems prekės ženklą augintojų augintojams, ši byla primena paprastą tiesą. Kanapė visada buvo daugiau nei derlius. Tai augalas, turintis kultūrinę, dvasinę ir istorinę vertę. Kai valstybė mato tik draudžiamą medžiagą, ji ignoruoja tūkstančius žmonių, kuriems šis augalas reiškia tikėjimą, tapatybę ir bendruomenę.

Kenijos rastafarų reikalavimai stebėtinai nuosaikūs. Jie neprašo laisvos rinkos ar prekybos. Jie prašo teisinės sistemos, kuri leistų praktikuoti tikėjimą nebijant sulaikymo. Tai skaidrumo ir aiškių taisyklių reikalavimas, tų pačių vertybių, kurias mes laikome savo darbo pagrindu.

Viena pastaba tiems, kurie šią istoriją skaito kitur pasaulyje: kanapių teisinis statusas skiriasi kiekvienoje šalyje. Prieš sodindami bet kokią sėklą, visada pasitikrinkite savo šalies įstatymus. Sąmoningas auginimas prasideda nuo žinojimo.

Kenijos teismas tarė „ne“, bet paskutinis žodis dar neištartas. Stebėsime apeliaciją, nes kova už teisę į augalą yra ir mūsų reikalas.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kodėl rastafarai kanapę laiko šventu augalu?

Rastafarizme kanapė yra sakramentas, t. y. šventa ritualinė priemonė. Tikintieji teigia, kad jos vartojimas sukelia meditacinę būseną, padedančią giliau susisiekti su dievybe, kurią jie vadina Jah. Kanapė dažniausiai vartojama bendruomenėje, per maldas ir giesmes, todėl ji laikoma dvasinės praktikos dalimi, o ne pramoga.

Ką nusprendė Kenijos teismas dėl rastafarų peticijos?

Liepos 15 d. Kenijos teismas atmetė Kenijos rastafarų draugijos peticiją, kuria buvo prašoma leisti religinį kanapių vartojimą arba sukurti jį reguliuojančią teisinę sistemą. Teismas konstatavo, kad draugija neįrodė, jog įstatymas antikonstituciškai pažeidžia tikinčiųjų teises. Bendruomenė ketina sprendimą skųsti aukštesnės instancijos teismui.

Ar rastafarizmas Kenijoje yra oficialiai pripažinta religija?

Taip. 2019 m. Kenijos teismas priėmė istorinį sprendimą ir pripažino rastafarizmą teisiškai saugoma religija. Byla kilo, kai moksleivė buvo pašalinta iš mokyklos dėl dredų. Vis dėlto religijos pripažinimas automatiškai nesuteikė teisės vartoti kanapes, kurios Kenijoje tebėra draudžiamos.

Kas yra Nyabinghi namai?

Nyabinghi namai yra viena pagrindinių rastafarizmo krypčių, vadinamųjų „dvarų“. Pavadinimas kilo iš legendinės Rytų Afrikos moters vardo, reiškiančio „gausos motiną“. Bendruomenė reguliariai renkasi į ceremonijas, vadinamas groundation, kuriose skamba būgnai, giesmės apie Zioną bei Etiopiją ir vartojamos kanapės kaip sakramentas.

Kurios šalys leidžia rastafarams vartoti kanapes religiniais tikslais?

Jamaika 2015 m. pataisė įstatymus ir leido rastafarams vartoti kanapes religiniais tikslais. Antigva ir Barbuda 2023 m. leido rastafarams jas auginti ir rūkyti. Pietų Afrikos Konstitucinis Teismas 2018 m. pripažino suaugusiųjų teisę privačiai vartoti ir auginti kanapes. Šią bylą inicijavo rastafaras.

Ar kanapių dekriminalizavimas reiškia jų legalizavimą?

Ne visada. Dekriminalizavimas reiškia baudžiamosios atsakomybės panaikinimą už tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, nedidelių kiekių laikymą ar auginimą asmeninėms reikmėms. Legalizavimas paprastai apima platesnį reguliavimą, įskaitant komercinę prekybą. Kenijos rastafarai prašė ne laisvos rinkos, o apsaugos nuo persekiojimo už religinę praktiką.

Ką reiškia rastafarų sąvokos livity ir ital?

Livity yra rastafarų dvasinė teisingo ir natūralaus gyvenimo praktika, apimanti mitybą, išvaizdą ir santykį su gamta. Ital reiškia augalinę, kuo natūralesnę ir neperdirbtą mitybą, kuri sudaro livity pagrindą. Šiai gyvensenai priklauso ir dredų auginimas, simbolizuojantis ištikimybę tikėjimui.

Šaltiniai

• Rastafari – religinis ir politinis judėjimas, Encyclopaedia Britannica, 2024-07-01
• Kenya Law – National Council for Law Reporting, National Council for Law Reporting (Kenya Law), 2024-07-15